Dviračių maršrutas 3

Žagarė – Alkiškiai - Kruopiai - Eglesiai – Papilė – Šiaudinė –Paragiai – Kairiškiai – Venta – Akmenė –Agluonai – Kivyliai – Klykoliai – Naujoji Akmenė – Vegeriai

  

  Žagarė (Joniškio r.) vienas seniausių Lietuvos miestelių, 1998 m. paminėjęs 800 m. jubiliejų, garsus žiemgalių istorijos paminklais.

  Prie kelio iš Naujosios Akmenės į Akmenę yra senas Alkiškių kaimas, evangelikų liuteronų centras, kuriame yra 1860 m. pastatyta bažnyčia. Šalia gražiai sutvarkytos lietuvių ir latvių kapinės. Čia palaidoti vokiečių ir kariai. Važiuojant link Kruopių tyvuliuoja didžiulis tvenkinys, prie kurio malonu pailsėti.

  Pravažiavus Menčių kaimą – įspūdingas klinčių karjeras, kurio daubose yra skaidrūs ir gilūs ežerėliai.

  Kruopių dvaras minimas jau Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės dokumentuose. Dabar iš dvaro likusi dalis parko, kuriame auga retų medžių, kaip antai amūrinis kamštenis. Šv. Onos bažnyčia , pastatyta 1889m., labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Tik 1965 m. bažnyčia buvo atstatyta ir atgavo savo buvusią išvaizdą. Šventoriuje – 3 aukštų koplytstulpis su šventųjų figūromis (XIX a.).

  Važiuodami Kruopių – Papilės vieškeliu, pasieksime Eglesių kaimą, kuriame galima pailsėti prie molio karjero ir pasigrožėti gražiomis apylinkėmis.

  

  Papilė – viena seniausių visos Žemaitijos gyvenviečių, pirmą kartą Kalavijuočių ordino kronikose paminėta 1253 m. Su Papile glaudžiai susijęs didžiojo Lietuvos istorijos darbininko Simono Daukanto vardas. Čia jo paskutinė gyvenimo ir amžinojo poilsio vieta. 1930 m. miestelio aikštėje atidengtas paminklas istorinių raštų autoriui. S. Daukanto vardu pavadinta Papilės vidurinė mokykla, netoli bažnyčios atidarytas S. Daukanto muziejus.

  

  Papilės vardas įrašytas daugelio nusipelniusių Lietuvos žmonių biografijose. Iš Papilės kilęs rašytojas S. Būdavas, literatūros tyrinėtojas V. Maciūnas, Papilėje kurį laiką mokytojavo būsimasis dvasininkas ir nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministras M. Krupavičius.

  

  Miestelis garsėja dviem paminklais. Tai Ventos dviejų km ruožas, vadinamas Juros periodo atodanga. Čia randama gyvūnų suakmenėjusių liekanų. Miestelio parke auga Lietuvos gamtos paminklas – penkiolikos kamienų liepa.

  

  Važiuodami Papilės - Telšių vieškeliu į vakarus pasieksime Šiaudinės bažnytkaimį. Čia 1775 m. pastatyta Šv. Mergelės Marijos bažnyčia ir varpinė yra vertingi architektūros paminklai.

  

  Netoli Šiaudinės, kairėje vieškelio pusėje – Paragių sodyba, skęstanti seno parko paunksmėje. Čia įsikūręs dviejų seserų rašytojų Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Lastauskienės, savo kūrinius pasirašinėjusių tuo pačiu Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, memorialinis muziejus.

  

  Prie Virvytės prisiglaudusioje Kairiškių gyvenvietėje gyveno ir dirbo Nepriklausomybės akto signataras, socialdemokratų partijos veikėjas Vladas Sirutavičius. Iki karo veikė celiuliozės fabrikėlis, elektrinė.

  

  Prie Kairiškių galima aplankyti Žemaičių vadinama Šventąją vietą Kairiškių senkapius (Apžadų kapelius).

  

  Pusiaukelėje į Akmenę – pokario metais išaugęs Ventos miestas, savo vaizdingais, turistus viliojančiais to paties pavadinimo upės slėniais. Tai Ventos regioninio parko teritorija.

  

  Akmenė – senas, garbingą istoriją menantis miestas, XVI a. Įsikūręs erdviame Dabikinės vingyje. Lenkijos ir Lietuvos Karalius Žygimantas I 1531 m. leido statyti Akmenės miestą, rengti jame turgus. Išlikęs dokumentas, kuriuo 1596 m. leista Akmenėje statyti bažnyčią ir mokyklą.

  

  Senosiose Akmenės kapinėse palaidotas XIX a. vidurio šviesuolis, lietuvių kalbos gramatikos kūrėjas kunigas K. Kasakauskas. Tradicinė susikaupimo vieta – 1928 m. pastatytas ir 1989 m. atkurtas Nepriklausomybės paminklas.

  

  Prie kelio į Naująją Akmenę (už 3 km) yra Dabikinės dvaras, priklausęs garsiai Lietuvoje Zubovų giminei. 1902 m. šiame dvare įvyko kultūros ir švietimo sąjūdžio (vadinamų “ Varpininkų”) suvažiavimas, kuriame dalyvavo P. Višinskis, A. Bulota, J. Biliūnas ir kt. to meto šviesuoliai. Jie įkūrė Lietuvos demokratinę partiją.

  

  Kairiame Dabikinės krante jaukus Akmenės gamtos ir kultūros parkas. Čia kasmet rengiamas Žemaitijos kaimo kapelų šventės “Žemaitiškas smuikelis”. Parke gausu medžio skulptūrų, gražiai sutvarkyta aplinka. Šalia Rasutės Gžimailienės kaimo turizmo sodyba, vandens telkinys, jauki poilsiavietė.

  

  Akmenės seniūnijoje yra viena iš unikaliausių Europos pelkių – Valstybinis Kamanų rezervatas su jį supančiais miškais.

  

  Agluonų kaimo kapinaitėse ilsisi Akmenės kraštui nusipelniusio grafo V. Zubovo palaikai.

  

  Vienas gražiausių visame Akmenės krašte yra Kivylių kaimas. Jo centre – paminklas Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui.

  

  Tarp Kivylių ir Naujosios Akmenės – senas Klykolių kaimas. Lankytina Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1881 m. , šalia kelio randasi A. Plieninės kaimo turizmo sodyba ir netoliese įsikūręs kaimo bendruomenės muziejus.

  

  Naujoji Akmenė, Akmenės rajono centras – vienas jauniausių šiuolaikinių miestų Lietuvoje, pradėtas statyti 1949 m. kaip būsimosios cemento gamyklos darbininkų gyvenvietė. Naujosios Akmenės miesto kūrimasis siejamas su žymių Lietuvos geologų J. Dalinkevičiaus, P. Jodelės, A. Damušio, M. Kavecko vardais. Miesto svečius stebina švara ir jauki aplinka, šeimyniškai tvarkomas miestas. Turistai ir miesto svečiai mielai lankosi cemento gamykloje, įspūdinguose klinčių ir molio karjeruose, A. Čiapo botanikos sode. Mieste veikia viešbutis, biblioteka su skaitykla, sanatorija, ligoninė. Jus visada mielai sutiks viešosios įstaigos Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai.

  

  Toliau maršrutas veda per Vegerių kaimą, į Lietuvos Latvijos pasienį.

  

  www.zemgaletourism.lv